- žandakaulis
- žandãkaulis sm. (1) NdŽ, KŽ; Rtr žr. žandikaulis: Negražus: kūdas, žandãkauliai atkišti Sdk. Ilgas atsikišęs ir platus apatinis žandakaulis su pailgu smakru ženklino žmogų menkos išminties V.Piet. Taigi atvėrė Viešpats krūminį dantį žandakaulyj asilo BaTeis15,19.
Dictionary of the Lithuanian Language.